Dviračių maršrutas "Kuršių kelias" tęsiasi per tris vakarų Lietuvos savivaldybes: Palangos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos.
"Kuršių kelias" pavadinimas susijęs su kuršių gentimi, kuri kaip atksiras etnosas rytinėje Baltijos pakrantėje gyveno nuo priešistorinių laikų, rašytiniuose šaltiniuose minima IX a., tačiau dėl Kryžiaus karų ir kitų lemtingų istorinių aplinkybių prarado savo kalbą ir nesukūtė atskiros baltų tautos. Tačiau kuršiai paliko ne tik savo vardą geografiniuose ir istoriniuose pavadinimuose - jų palikuonys gyvi latvių ir lietuvių tautose.
Dviračių maršrutas "Kuršių kelias" atkarpa Nemirseta-Giruliai vingiuoja nuostabioje gamtos apsuptyje: prie jūros su kopomis, miškų, kur gausybė paukščių ir gėlynų. Didžioji maršruto dalis driekiasi per Pajūrio regioninį parką. Parkas įkurtas dar 1992 m., siekiant išsaugoti pajūrio kraštovaizdį, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos Jūros įvairovę. Parke yra Plocio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių karštovaizdžio, Kalotės botaninis - zoologinis, taip pat Karklės jūrinis, botaninis ir etnokultūrinis draustiniai.
Keliaudami šiuo maršrutu važiuosite per Šaipius. Šaipiai ypatingi tuo, kad palei Baltijos jūros krantu driekiasi svarbiausias Europos paukščių migracijos kelias. Todėl jūros pakrantė ties Šaipiais pripažinta tarptautiniu mastu kaip svarbus paukščių apsaugai arealas.
Dar vienas objektas kelyje, kurį būtina aplankyti yra Plocio ežeras. Tai migruojančių paukščių poilsio vieta, todėl regioninio parko lankytojų patogumui pastatytas paukščių stebėjimo namelis, kuriame net lietui lyjant galima stebėti paukščius. Giedrą dieną nuo ežero pakrantės net galima pamatyti horizonte raibuliuojančią Baltijos jūrą.
Keliaudami toliau pasiksite vietą, kurioje ankstesniais laikais stovėjo Karklės (Karklininkų) evangelikų liuteronų bažnyčia. Karklės evangelikų liuteronų parapija buvo įkurta 1904, o 1910 metais pastatyta pirmoji Karklės (Karklininkų) evangelikų liuteronų bažnyčia, po II paulinio karo parapijos veikla buvo nutraukta, o bažnyčia sugriauta - liko tik kauburėlis. Šiuo metu buvusioje bažnyčios vietoje pastatytas kryžius.
Toliau keliaujant maršrutas ves per vienintelį žvejų kaimą Lietuvoje prie Baltijos jūros išlaikiusį etnografinį savitumą – Karklę.
Keliaujant pajūriu bei pajūrio miškais siūlome aplankyti ir vieną lankomiausių Lietuvos pajūrio objektų - Olando Kepurės skardį, kurį pasieksite nusukę nuo maršruto ir sekdami paženklintu miško takeliu. Šį įspūdingą gamtos paveldo objektą suformavo atsitraukdamas ledynas. Skardis yra aukščiausias taškas Lietuvos pajūryje. Jo aukštis siekia 24,4 m. Manoma, kad kalnas Olando Kepurės pavadinimą gavo dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Čia patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.
Toliau sekdami maršrutu privažiuosite Kukuliškių kaimą. Šis kaimas ypatingas tuo, kad yra visai šalia Baltijos jūros kranto, o 2016 m. čia atrastas Kukuliškių piliakalnis - tai ankstyviausias Lietuvos pajūryje atrastas piliakalnis. Taip pat netoliese yra Kukuliškių karinės baterijos liekanos.
Pasidžiaugę nuostabiais gamtos vaizdais, važiuodami toliau pasieksite Klaipėdos miestą.
Atsiliepimai